liepos 12, 2018

Šiek tiek apie klinkerį…

Klinkeris arba, paprastai tariant, degtas molis – natūrali, ilgaamžė ir ekologiška statybinė medžiaga, šimtmečius išsauganti tvirtumą bei spalvą. Klinkeris laikomas vienu iš grubios keramikos produktų. Jis gaminamas iš specialių molio rūšių, kurios vandenyje maišomos su lauko špatu ir maltu šamotu. Kieti molio luitai smulkinami tol, kol tampa milteliais. Jie maišomi su vandeniu, kol gaunama vientisa masė, iš kurios presuojami ir pjaustomi įvairių formų bei matmenų produktai. Vėliau klinkerio ruošiniai kraunami ant padėklų ir specialioje krosnyje džiovinami 90–100 laipsnių temperatūroje, o tada degami 1 100–1 200 laipsnių temperatūros krosnyje

Ką reiškia „klinker“? Klinkerio pavadinimas greičiausiai kilo dėl malonaus garso, kuris girdimas, padaužius per klinkerinę plytą. „Klinken“ senovės olandų kalba reiškė „skambėti, dzingsėti“. Klinkeris priklauso ypatingu kietumu pasižyminčių plytų ar trinkelių rūšiai, kurių sudėtyje yra didelis geležies oksidų kiekis. Jis itin atsparus apkrovoms, šalčiui ir beveik neįgeria drėgmės. Svarbus klinkerio gaminių privalumas – jų natūralumas: gamybos metu nenaudojami jokie cheminiai priedai. Degtų klinkerio trinkelių paviršius grubokas, todėl sušlapusios jos netampa slidžios. „Žmonės labai dažnai klysta: ateina ir sako „noriu klinkerio“, tačiau beda pirštu į sendintą plytą, kuri neturi nieko bendra su tikruoju klinkeriu. Iš tiesų tai yra molio gaminys – gali būti čerpė, trinkelė, plyta, plytelė, tačiau jis būtinai pasižymi maža įgertimi. Europos Sąjungoje klinkerio gaminiams nustatyta įgerties riba – iki 6 procentų. Tai reiškia, kad, panardinus gaminį į vandenį, tam tikromis aplinkybėms jis turi įgerti ne daugiau kaip 6 proc. drėgmės. Tik tuomet pripažįstama, kad tas gaminys yra klinkeris, o kas jis – čerpė, trinkelė ar plytelė – visiškai nesvarbu.

Naujienos , ,
About administratorius